Still working to recover. Please don't edit quite yet.

Anarcho sindikalizmas

From Anarchopedia
Jump to: navigation, search

http://protas.pypt.lt/lib/images/smileys/fixme.gif

Dėmesio! Tai dar ne galutinė straipsnio versija. Jei turite papildomos informacijos ir norite ją patalpinti - prašome spausti čia.


Anarcho sindikalizmas yra į profesines sąjungas orientuota anarchizmo ideologijos atšaka. Anarcho sindikalistai profsąjungas laiko potencialia jėga siekianti sukelti socialinę revoliuciją, pakeisiančią kapitalizmą ir valstybę nauja, demokratiškai darbininkų valdoma visuomene. Anarcho sindikalistai siekia panaikinti darbo užmokesčio sistemą bei privačią gamybos priemonių nuosavybę, kuri, jų manymu, yra viena iš klasinio visuomenės susiskirstymo priežasčių. Anarcho sindikalizmas išlaikė savo populiarumą iki šių dienų ir išlieka viena gausiausių - tiek šalininkų, tiek veikiančių organizacijų prasme - anarchizmo krypčių. Daugelis šiuolaikinių judėjimo apologetų teigia, kad tai greičiau anarchistinė organizacinė struktūra nei ekonominė sistema. Anarcho sindikalistinių profsąjungų požiūriai į tai, kokia ekonominė sistema turėtų pakeisti dabartinę svyruoja nuo Kolektyvistinio anarchizmo iki anarcho-komunizmo.

Anarcho sindikalizmo bruožai[edit]

Pagrindiniai anarcho sindikalizmo bruožai yra:

1. Darbininkų solidarumas

2. Tiesioginis veiksmas

3. Darbininkų savivalda

Anarcho sindikalistų vėliava.

Darbininkų solidarumas reiškia, kad visi anarcho sindikalistai tiki, jog darbininkai, nepaisant jų lyties bei kilmės, yra praktiškai identiškoje padėtyje ryšiumi su savo bosais. Tai taip pat reiškia, kad kapitalistinėje santvarkoje bet koks darbininkų generuotas nuostolis ar pelnas galų gale vienaip ar kitaip palies juos pačius. Taigi tam, kad išsilaisvintų, visi darbininkai turi paremti vienas kitą klasiniame konflikte.

Anarcho sindikalistai mano, kad tik tiesioginis veiksmas - t.y. veiksmas koncentruotas į tiesioginį tikslo siekimą, o ne, pavyzdžiui, pasitikėjimą atstovu valdžioje - gali išlaisvinti darbinikus, o pastarųjų organizacijos - tos, kurios kovoja prieš darbo užmokečio sistemą ir kurios, anot anarcho sindikalistinės teorijos, padės pamatus naujai visuomenei - turi būti „valdančios save pačias“. Tai reiškia, kad šiose organizacijose nebūtų nei viršininkų, nei „verslo agentų“; darbininkai visus sprendimus atliktų patys.

Rudolfas Rockeris (Rudolf Rocker) buvo vienas iš aktyviausių ir geriausiai žinomų judėjimo propaguotojų. Jis paaukojo praktiškai visą savo gyvenimą žydų imigrantų darbo organizacijai Londono Ist Ende (angl. London's East End) ir 1912 m. vadovavo siuvimo pramonės darbininkų streikui. Savo požiūrį į judėjimo kilmę, tikslus ir svarbą Rockeris bendrais bruožais išdėstė 1938-aisiais metais pasirodžiusioje brošiūroje pavadinimu Syndicalism (liet. sindikalizmas).

Straipsnyje „Anarchizmas ir Anarcho sindikalizmas“ Rockeris aiškina, kad anarcho sindikalistų sąjunga turi dvejopą tikslą: „1. Sustiprinti gamintojų reikalavimus apsaugai ir gyvenimo lygio kėlimui; 2. Supažindinti darbininkus su technine produkcijos valdymo puse ir ekonomika bei paruošti juos tam, kad galėtų perimti socioekonominį organizmą į savo rankas ir modeliuoti jį remiantis socialistiniais principais.“ Iki Pirmojo pasaulinio karo ir Bolševikų revoliucijos, anarcho sindikalistų sąjungos bei organizacijos buvo dominuojanti revoliucingos kairiosios pakraipos jėga.

Istorija[edit]

Hubertas Lagardelle rašė, kad Pierre-Joseph Proudhon išreiškė anarcho sindikalizmo teorijos pagrindus nepasitikėdamas kapitalizmu, valstybe ir politine vyriausybe, išreikšdamas laisvų, autonomiškų ekonominių grupių idėją bei tvirtindamas, kad ne pacifizmas, o kova yra žmonijos šerdis.

Anksčiausios anarcho sindikalizmo struktūros bei metodų išraiškos buvo suformuluotos Tarptautinėje Darbininkų Asociacijoje prie Pirmojo Internacionalo (o jei dar tiksliau - Jura federacijoje). Kad ir kaip būtų, Pirmasis Internacionalas galų gale suskilo į Michailo Bakunino representuojamą libertaristinį ir Karlo Markso atstovaujamą autoritarinį sparnus. Pirmojo šalininkai turėjo didelę įtaką profsąjungų raidoje Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose, kai tuo tarpu ortodoksiški marksistai kūrė masines darbo bei socialdemokratų partijas visoje Europoje, iš kurių stipriausios susiformavo Anglijoje bei Vokietijoje. Kai kurių marksistų (pavyzdžiui Roza Liuksemburg (Rosa Luxembourg) ir Antonas Pannokoek) per tarybų komunizmą (council communism) pozicijos buvo nepaprastai artimos anarcho sindikalistinėms idėjoms.

1895 m. Prancūzijoje, Visuotinė Darbo Konfederacija (pranc. Confédération Générale du Travail) pateikė galutinai išbaigtus revoliucinio sindikalizmo organizacinės struktūros bei metodų principus, taip įtakodama darbininkų judėjimą visame pasaulyje. VDK buvo sumodeliuota kuriantis Bourse de Travail arba Darbo mainams - centrinei darbininkų organizacijai, skatinančiai savarankišką švietimąsi ir savanorišką, savitarpį keitimąsi ištekliais bei paslaugomis, abipusei naudai pasiekti, bei palengvinančiai susisiekimą su vietiniais darbininkų sindikatais. Visuotinio streiko metu darbininkai turėtų perimti pramonės bei paslaugų sferos valdymą, palengvinti produkcijos/vartojimo procesą per „darbo mainus“ ir savarankiškai tvarkyti visuomenę.

1922 m. susikūrusi Tarptautinė Darbininkų Asociacija yra iternacionalinė anarcho sindikalistinė, įvairių profesinių sąjungų iš skirtingų pasaulio valstybių, federacija. Savo klestėjimo viršūnėje ji atstovavo milijonams pasaulio darbininkų ir visos dirbančiosios klasės vardu tiesiogiai kovojo už savo idealus per socialdemokratines partijas bei sąjungas. Ispanijos Nacionalinė Darbo Konfederacija (orig. Confederación Nacional del Trabajo arba CNT) vaidino (ir vaidina iki šiolei) itin svarbų vaidmenį nacionaliniame profesinių sąjungų judėjime bei Ispanijos pilietiniame kare. Dar viena anarcho sindikalistinė ispanų sąjunga - Vistuotinė Ispanijos Darbo Konfederacija (orig. Confederación Nacional del Trabajo) - šiuo metu yra trečia didžiausia sąjunga Ispanijoje ir pati didžiausia anarchistinė sąjunga su dešimtimis tūkstančių narių.

Anarcho sindikalistinė daugelio ankstyvųjų Amerikos profesinių sąjungų (iš kurių ypač paminėtina Pasaulio Pramonės Darbininkų Sąjunga) pakraipa turėjo didelę įtaką Amerikos politinio spektro raidai. JAV yra vienintelė industrializuota valstybė pasaulyje, neturinti vyraujančios politinės darbo partijos.


Knygos[edit]

Žymiausios asmenybės[edit]

  • Rudolf Rocker
  • Buenaventura Durruti
  • Noam Chomsky
  • Lucy Parsons
  • Big Bill Haywood
  • Joe Hill
  • Federica Montseny
  • Fernand Pelloutier
  • Georges Sorel
  • Sam Dolgoff

Išorinės nuorodos[edit]

Išsamus Anarcho sindikalistinių organizacijų sąrašas

Keletas organizacijų[edit]


Dalis informacijos paimta iš Wikipedijos