Talk:anarcho-komunizmas

Viskas anarcho-komunizme būtų gerai, jei ne šio jungino dalis "-komunizmas". Bandymai įrodyti "darbo kolektyvų" vienalytiškumą yra beprasmiai vien dėl to, kad taip vadinamų "prekių mainų" negalės vykdyti iš karto visi kolektyvo nariai - tai neracionalu, be to ne visi gali turėti tam gebėjimų, noro ar elementaraus laiko. Vis tiek kolektyvuose bus pasiskirstymas atsakomybės sferomis, vienos iš kurių turės didesnę nei kitos įtaką priimant sprendimus kad ir dėl tų pačių mainų. Tai yra jei ne klasinės, tai hierarchinės visuomenės formos užuomazgos, kurios ilgainiui tik dar labiau išsikristalizuotų. Toliau net nesigilinant ši doktrina užstringa pati savo teorijoje: negali būti kolektyvinės nuosavybės ir dovanomis grįstos ekonomikos, nes: 1. kolektyvinė nuosavybė varžo asmens individualaus apsisprendimo laisvę (individas negali savo nuožiūra laisvai disponuoti savo nuosavybe, vadinasi dėl jos negali būti visiškai laisvas savo apsisprendimuose, vadinasi čia jau nebe anarchija); 2. individui negalima uždrausti tureti nuosavybės, nes tada irgi nebe anarchija; 3. dovana dovanai nelygi: visi sutiks, kad yra geri automobiliai ir ne tokie geri, ar netgi blogi automobiliai. Vadinasi, kad dalyvauti mainuose gamybą vystyti apsimokės ne intensyviniu, o ekstensyviniu keliu, t.y., ne tobulinant produktą, bet didinant kiekius to paties nepatoblinto produkto. Tokiu būdu atsiranda faktorius, kaip produkto kokybės įvertinimas, ar tai ekvivalentas, kuris parodytų, kodėl vienas kolektyvas už savo automobilį gali gauti 10 televizorių, o kitas - 15. Žodžiu, be pinigų (ar jų atitikmens) neišsiversi. O čia jau nebe ...-komunizmas. Kolektyvai kaip tokie būtų pateisinami tik vienu atveju - jei jų daugumos sprendimai nebūtų privalomi visiems, arba sprendimai nepraeitų be 100% pritarimo. Istorija rodo, kad komunizmas, kad ir kaip jis vadinosi, tokios laisvės asmeniui nesuteikė. ''Laisvas mąstytojas''