Difference between revisions of "Anarchizmas"

Revision as of 09:39, 28 December 2009

Anarchizmas (αναρχία, „be valdovų“) – politinė filosofija arba doktrinų ir pažiūrų visuma, teigianti, kad hierarchinės valdymo formos yra ne tik nereikalingos, bet ir žalingos. Anarchizmo politinė filosofija išsivystė Europoje ir pasklido po visą pasaulį daugiausia XX a. pradžioje. Žodis „anarchija“, kaip dauguma anarchistų jį vartoja, nereiškia chaoso, nihilizmo ar moralinio nuopuolio, bet verčiau harmoningą anti-autoritarinę visuomenę paremtą asmens apsisprendimo teise ir asmenišku dalyvavimu. Vietoj autoritarinių politinių ir priverstinių ekonominių struktūrų, anarchistai siūlo socialinius santykius, paremtus laisvų asmenų savanoriškomis asociacijomis autonomiškose bendruomenėse, abipusę pagalbą ir savęs valdymą.

Nors anarchizmas lengviausiai apibrėžiamas prieš ką jis, tačiau anarchistai taip pat siūlo pozityvių vizijų, kurios, jų manymu, atvestų prie visiškai laisvų bendruomenių susikūrimo. Tačiau idėjos kaip anarchistinė bendruomenė turėtų veikti labai skiriasi, ypač ekonomikos atžvilgiu; taip pat kyla nesutarimų kokiais būdais reikia pasiekti laisvą visuomenę. Mokslininkai apskritai neapibrėžia anarchizmo kaip vieno „monolito“.

Anarchistinės minties pagrindai

Anarchizmo, kaip jį suvokiam šiandien, pagrindai yra Švietimo amžiaus pasaulietinėse politinėse idėjose, ypač Ruso argumentai.^[1] Žodis „anarchistas“ iš pradžių buvo naudojamas kaip įžeidimas, bet Didžiosios Prancūzų revoliucijos metu kai kurios grupės, pavyzdžiui, „Enragés“, pradėjo naudoti šį terminą teigiama prasme,^[2] laikydami Jakobinų „revoliucinės vyriausybės“ koncepciją oksimoronu. Tokioje politinėje atmosferoje William Godwin vystė savo filosofiją, kuri daugelio yra laikoma pirmąja šiuolaikinės anarchistinės minties apraiška.^[3]

William Godwin

Piotro Kropotkino teigimu, William Godwin savo veikale Enquiry Concerning Political Justice („Tyrimas apie politinį teisingumą“, 2 tomai, 1793 metai) buvo „pirmasis suformulavęs politinę ir ekonominę anarchizmo koncepcijas, nors jis ir nesuteikė šio vardo idėjoms, išvystytoms jo darbe. Charles A. Madison rašo ─ "Pirmasis šiuolaikinis sistemingas anarchizmo atstovas buvo William Godwin . . . Stipriai įtakotas Prancūzijos revoliucijos nuotaikų, jis argumentavo, kad, kadangi žmogus yra racionali būtybė, jo negalima varžyti jam įgyvendinant savo motyvus. Be to, kadangi visos valdžios formos turi neracionalius pagrindus ir dėl to yra tironiškos iš prigimties, jos visos turi būti nušluotos.“^[4] Pats Godwin pirmuoju anarchistiniu kūriniu laikė Edmundo Berko Vindication of Natural Society^[5]

Godwin, būdamas anarchistu ─ filosofu, prieštaravo revoliuciniams veiksmams eliminuojant valstybę ir laikė minimalią valstybę dabarties „neišvengiamu blogiu“^[6], kuri taptų vis labiau nereikalingas ir bejėgis pamažu pasklindant žinojimui.^[7] Godwin pasisakė už kraštutinę individualizmo formą, teigdamas, kad visos kooperacijos rūšys darbe turi būti eliminuotos; jis teigė: „viskas, kas yra įvardijama terminu kooperacija tam tikra prasme yra blogis."^[8] Godwin manė, kad diskriminacija bet kokiu pagrindu, išskyrus gebėjimus, yra netoleruojama. Godwin taip pat yra gerai žinomas dėl to, kad vedė feministę Mary Wollstonecraft. Jų dukra, Mary Shelley, pabėgo iš namų norėdama susituokti su Percy Shelley, poetu, kuris buvo Godwin'o idėjų pasekėjas. Vėliau ji išgarsėjo parašiusi „Frankenšteiną“.

Pierre-Joseph Proudhon

Prancūzų rašytojas ir socialistas Pierre-Joseph Proudhon buvo pirmasis asmuo noriai vadinęs save anarchistu. Dėl to dalis tyrinėtojų jį laiko šiuolaikinės anarchizmo teorijos sukūrėju.^[9] Savo visuomenės ekonominių pagrindų tyrime „Kas yra nuosavybė?“ (1840 m.), Proudhon teigė, kad tikrieji visuomenės įstatymai neturi nieko bendro su valdžia, jie kyla iš pačios visuomenės prigimties. Todėl jis prognozavo galutinį valdžios žlugimą ir natūralios socialinės tvarkos atsiradimą:

„Kaip kad žmogus siekia teisingumo lygybėje, taip visuomenė siekia tvarkos anarchijoje. Anarchija ─ valdovo nebuvimas ─ tokia yra valdymo forma, į kurią mes kiekvieną dieną artėjame.“

Jis išvystė spontaniškos visuomenės tvarkos teoriją, pagal kurią visuomenės organizacija gali atsirasti be jokios centralizuotos valdžios, „pozityvi anarchija“, kurioje tvarka atsiranda kiekvienam asmeniui „darant ką jis nori ir tik tai, ką jis nori"^[10] ir kurioje "produktyvios veiklos sandorių užtenka sukurti socialinei tvarkai."^[11] Jis suvokė anarchiją kaip:

„valdžios ar nuostatų forma, kurioje viešasis ir privatus sąmoningumas, susiformavęs per mokslo ir teisės vystymasi, yra pakankamas palaikyti tvarką ir garantuoti visas laisves. Joje, kaip pasekmė, policijos institucijos, prevenciniai ir represiniai metodai, biurokratija, apmokestinimas, t.t., yra sumažinti iki minimumo. Joje, ypač, monarchijos ir intensyvios centralizacijos formos dingsta, ir yra pakeičiamos federalinėmis institucijomis ir bendruomeniškumu paremtu gyvenimo būdu."^[12]

Jo opozicija kapitalizmui, valstybei ir organizuotai religijai įkvėpė vėlesnius anarchistus ir padarė jį vienu pagrindiniu jo laikų socializmo teoretikų.^[13] Tačiau, jis oponavo ir „komunizmui, ir utopiniam, ir marksistiniam, [teigdamas] kad jis sunaikintų laisvę atimdamas iš asmens jo gamybos įrankių kontrolę.“^[13] Proudhon buvo anarchistas─filosofas, prieštaravęs smurtiniams revioliuciniams veiksmams.

Anarchizmo koncepcijos

• Individualistinis anarchizmas
• anarcho-komunizmas
• anarchosindikalizmas,
• mutualizmas
• krikščioniškasis anarchizmas
• anarcho-feminizmas
• žaliasis anarchizmas
• nihilistinis anarchizmas
• juodasis anarchizmas
• post-anarchizmas
• post-kairysis anarchizmas.

I'm nazi. It's only my work.

1. ↑ Anarchism, Microsoft® Encarta® Online Encyclopedia 2006 (UK version) http://uk.encarta.msn.com © 1997-2006 Microsoft Corporation. All Rights Reserved
2. ↑ Sheehan, Sean. Anarchism, London: Reaktion Books Ltd., 2004. psl. 85
3. ↑ William Godwin Stanford Encyclopedia of Philosophy, First published Sun 16 January 2000; substantive revision Sat May 20 2006
4. ↑ Template:cite journal
5. ↑ Dauguma aukščiau išdėstytų argumentų gali būti rasti Berko Vindication of Natural Society; veikale, kuriame egzistuojančių politinių institucijų blogis yra pavaizduojamas su nepalyginama samprotavimo jėga ir iškalbos blizgesiu..." - pastaba puslapio apačioje, William Godwin, „Politinis teisingumas“, 2 skyrius.
6. ↑ Godwin teigė: „..tačiau mes galime būti priversti pripažinti ją kaip neišvengiamą blogį šiuo metu, mums, kaip supratimo ir žmonių rūšies draugams, reikia pripažinti jos kiek įmanoma mažiau, ir atsargiai stebėti ar, pasekmėje laipsniško žmogaus proto nušvitimo, ta maža dalis negali būti dar sumažinta.“ iš An Enquiry Concerning Political Justice
7. ↑ „William Godwin“, Stanfordo filosofijos enciklopedija
8. ↑ Godwin, William. (2006). iš Britannica Concise Encyclopedia. Išrinkta 2006 m. gruodžio 7 d., iš Encyclopædia Britannica Online: http://www.britannica.com/ebc/article-9037183
9. ↑ Daniel Guerin, Anarchism: From Theory to Practice (New York: Monthly Review Press, 1970).
10. ↑ Proudhon, Solution to the Social Problem, ed. H. Cohen (New York: Vanguard Press, 1927), p.45.
11. ↑ Proudon, Pierre-Joseph. The Federal Principle. „Sąvoka „anarchija“ politikoje yra tokia pat racionali ir pozityvi kaip ir bet kokia kita. Ji reiškia, kad kai industrinės funkcijos yra perimamos iš politinių, tada produktyvios veiklos sandorių užtenka sukurti socialinei tvarkai.“
12. ↑ Selected Writings, Pierre-Joseph Proudhon
13. ↑ ^{13.0 13.1} Iš Encyclopedia Britannica straipsnio "Proudhon, Pierre-Joseph" (2006)[1]