Difference between revisions of "freganai"

Revision as of 13:18, 7 November 2008

Freganai (Freegans) - žmonės, gyvenantis alternatyvų gyvenimo būdą, paremtą ribotu dalyvavimu ekonomikoje ir minimaliu išteklių panaudojimu. Po bandymų boikotuoti didžiųjų korporacijų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus, aplinkos taršą ir gyvūnų išnaudojimą, produktus, freganai suprato, kad problema yra ne keliose „blogose“ kompanijose, bet pačioje sistemoje. Kad ir ką jie bepirktų, vis tiek remia ką nors neigiamo. Jiems nepriimtina visuomenė, kurioje viešpatauja materializmas, moralinė apatija, konkurencija ir godumas. Vieni žmonės freganais tampa dėl ekologinių, kiti - dėl religinių įsitikinimų ar politinių pažiūrų. Apie tai pasakoja trumpas dokumentinis filmas Bin Appetit Daugumai žmonių freganizmas nėra priimtinas, nes jis per daug „ekstremalus“, kad galėtų pasirodyti patrauklus.

Atliekų panaudojimas

Pardavėjai viską vertina susiedami su savo pelnu, o vartotojai apipilami reklamomis, skatinančiomis senus daiktus pakeisti naujais, nes tai padidina pardavimus. Taip sukuriami kalnai šiukšlių, iš kurių galėtų gyventi daugybė žmonių. Ko gero labiausiai pagarsėjusi freganų strategija yra tai, ką jie vadina dumpster diving. Freganai tarp šiukšlių ieško panaudojamų daiktų. Nepaisant visuomenės stereotipų apie šiukšles, daiktai, kuriuos atranda freganai, yra saugūs, panaudojami ir švarūs. Jie būna išmesti tik dėl senų daiktų keitimo naujais kultūros. Freganai „nardo“ grupėmis arba vieni, bet atradimais dalinasi. Grupės, tokios kaip „Food Not Bombs“, panaudoja produktus, kurie kitu atveju būtų išmesti veltui, ir iš jų ruošia maistą, kurį dalina viešose vietose visiems norintiems. „Nardymo“ būdu freganai įsigyja maisto, gėrimų, knygų, žurnalų, virtuvės įrankių, muzikos ir video įrašų, kilimų, muzikos instrumentų, rūbų, baldų, dviračių, elektroninių prietaisų, žaislų, meno darbų ir kitų daiktų. Rengiamos šventės, tokios kaip „Really, Really Free Markets“ ir „Freements“. Tai panašu į „Second hand“ parduotuves, tik čia viskas yra nemokama, žmonės atsineša daiktus, kad pasidalintų su kitais.

Atliekų minimizacija

Freganai stropiai rūšiuoja atliekas, kompostuoja organines medžiagas ir naudoja jas kaip trąšą; sugedusius daiktus ne išmeta, o pataiso; jei turi ką nereikalingo, tam daiktui randa naują šeimininką. Kai freganams reikia pirkti, jie perka dėvėtus daiktus.

Ekologiškas transportas

Freganai supranta katastrofišką automobilių poveikį (tiesiant kelius kertami miškai, dėl naftos kyla karai, jau nekalbant apie automobilių išmetamas žalingas medžiagas), todėl jie nesinaudoja mašinomis kiek tik tai yra įmanoma. Freganams priimtinesni keliavimo būdai yra dviratis, autostopas, ėjimas, riedučiai ar traukiniai. Deja, kai kuriais atvejais mašinos yra neišvengiamos. Tuomet freganai stengiasi naudoti ekologišką kurą - aliejų (panaudotą restoranuose ar pramonėje).

Nemokamas būstas

Freganai tiki, kad gyvenamas būstas - ne privilegija, o prigimtinė teisė. Žiauru, kad vieni žmonės miršta iš bado, o kiti sau leidžia maistą mesti į konteinerius, lygiai taip pat žiauru ir tai, kad vieni šąla gatvėje, kai kiti turi nenaudojamų patalpų. Skvoteriai yra žmonės, kurie okupuoja ir reabilituoja apleistus, apgriuvusius pastatus. Skvoteriai mano, kad gyvybiniai žmogaus poreikiai yra svarbesni negu privati nuosavybė, ir kad žmogus, kuris turi ir nesidalina nenaudojama nuosavybe, kuri yra gyvybiškai būtina kitam, jos nenusipelnė. Tokios okupuotos vietos - skvotai (squat) - tampa ne tik gyvenamąja vieta, bet ir bendruomenės centrais, kur vyksta renginiai, meninio ir ekologinio švietimo užsiėmimai, susitikimai, etc.

Aplinkos saugojimas

Maistas, kurį valgome, dažnai yra išaugintas toli, ir jam atgabenti reikalingos didelės kuro sąnaudos, taip pat naudojami chemikalai, ir visa tai žaloja gamtą, todėl freganai užsiima daržininkyste. Šiukšlėm užpildytos vietos paverčiamos žaliuojančiais bendruomenės plotais, teikiančiais sveiką maistą. Miestuose, kur dominuoja betonas ir asfaltas, sodai yra lyg oazės, kur susirenka bendruomenė, kartu dirba, dalinasi maistą ir laužo barjerus, kurie daro žmones susvetimėjusius ir izoliuotus vienus nuo kitų. Net miesto parkai gali duoti vaisių ar vaistingų žolių. Kai kurie freganai apskritai išsikelia iš miesto ir sukuria bendruomenes, pagrįstas primityviais išlikimo dėsniais.

Savanoriškas darbas

Kiek savo gyvenime mes skiriame laiko apmokėti mokesčius ir nusipirkti naujų daiktų? Daugumai žmonių darbas reiškia laisvės suvaržymą, stresą ir monotoniją. Kai freganai suprato, kad visa sistema yra kalta dėl daugybės neigiamų dalykų, taip pat pasidarė aišku, jog dirbdami jie vis tiek lieka sraigteliais mašinoje, kuri kalta dėl žiaurumo, išnaudojimo, mirčių ir destrukcijos. Kadangi freganai išsiverčia beveik nieko nepirkdami, tai jiems pinigų beveik ir nereikia. Jie verčiau savanoriauja ar tampa kokių nors organizacijų aktyvistais.

Vagiliavimas

Kai kurie freganai ir vagiliauja, tačiau kiti teigia, jog tai nėra teisinga, nes pavogtas daiktas bus pakeistas kitu, todėl taip irgi skatinamas vartojimas.

Taip pat žiūrėkite

• Ekologija
• Ekologiškas transportas
• Pankai
• Kapitalizmas
• Anarchizmas
• Vegetarizmas

Nuorodos

• http://www.foodnotbombs.net/ organizacija, paremta freeganizmo principais "Food Not Bombs"

• http://freegan.info/