Anarchopedia - User contributions [en]

Anarchopedia:BendruomenÄ—

2009-12-28T09:44:26Z

Rauge: Naujas puslapis: I Like this photo))) http://hiram7.files.wordpress.com/2007/07/schaendung.jpg

I Like this photo)))
http://hiram7.files.wordpress.com/2007/07/schaendung.jpg

User:Rauge

2009-12-28T09:40:11Z

Rauge: Naujas puslapis: I'm nazi. It's only my work. Anti AntiFA

I'm nazi. It's only my work.
Anti AntiFA

Anarchizmas

2009-12-28T09:39:42Z

Rauge: /* William Godwin */

I'm nazi. It's only my work.
Anti AntiFA

Anarchizmas

2009-12-28T09:39:21Z

Rauge: /* Anarchizmo koncepcijos */

Anarchizmas

2009-12-28T09:39:12Z

Rauge: /* Anarchistinės minties pagrindai */

Anarchizmas

2009-12-28T09:39:03Z

Rauge: /* Išnašos */

'''Anarchizmas''' (αναρχία, „be valdovų“) – [[politinė filosofija]] arba [[doktrina|doktrinų]] ir pažiūrų visuma, teigianti, kad hierarchinės valdymo formos yra ne tik nereikalingos, bet ir žalingos. Anarchizmo politinė filosofija išsivystė Europoje ir pasklido po visą pasaulį daugiausia XX a. pradžioje. Žodis „anarchija“, kaip dauguma anarchistų jį vartoja, nereiškia [[chaosas|chaoso]], [[nihilizmas|nihilizmo]] ar moralinio nuopuolio, bet verčiau harmoningą anti-autoritarinę [[visuomenė|visuomenę]] paremtą asmens apsisprendimo teise ir asmenišku dalyvavimu. Vietoj autoritarinių politinių ir priverstinių ekonominių struktūrų, anarchistai siūlo socialinius santykius, paremtus laisvų asmenų savanoriškomis asociacijomis autonomiškose [[bendruomenė]]se, abipusę pagalbą ir savęs valdymą.

Nors anarchizmas lengviausiai apibrėžiamas prieš ką jis, tačiau anarchistai taip pat siūlo pozityvių vizijų, kurios, jų manymu, atvestų prie visiškai laisvų bendruomenių susikūrimo. Tačiau idėjos kaip anarchistinė bendruomenė turėtų veikti labai skiriasi, ypač [[skonomika|ekonomikos]] atžvilgiu; taip pat kyla nesutarimų kokiais būdais reikia pasiekti laisvą visuomenę. Mokslininkai apskritai neapibrėžia anarchizmo kaip vieno „monolito“.

== Anarchistinės minties pagrindai ==

Anarchizmo, kaip jį suvokiam šiandien, pagrindai yra [[Švietimo amžius|Švietimo amžiaus]] pasaulietinėse politinėse idėjose, ypač [[Jean-Jacques Rousseau|Ruso]] argumentai.<ref name=Encarta>''Anarchism'', Microsoft® Encarta® Online Encyclopedia 2006 (UK version) http://uk.encarta.msn.com © 1997-2006 Microsoft Corporation. All Rights Reserved
</ref> Žodis „anarchistas“ iš pradžių buvo naudojamas kaip įžeidimas, bet [[Didžioji_Prancūzų_revoliucija|Didžiosios Prancūzų revoliucijos]] metu kai kurios grupės, pavyzdžiui, „Enragés“, pradėjo naudoti šį terminą teigiama prasme,<ref>Sheehan, Sean. ''Anarchism'', London: Reaktion Books Ltd., 2004. psl. 85</ref> laikydami Jakobinų „revoliucinės vyriausybės“ koncepciją [[oksimoronas|oksimoronu]]. Tokioje politinėje atmosferoje [[William Godwin]] vystė savo filosofiją, kuri daugelio yra laikoma pirmąja šiuolaikinės anarchistinės minties apraiška.<ref>[http://plato.stanford.edu/entries/godwin/ William Godwin] Stanford Encyclopedia of Philosophy, First published Sun [[16 January]] [[2000]]; substantive revision Sat [[May 20]] [[2006]]</ref>

===William Godwin===

[[Piotras Kropotkinas|Piotro Kropotkino]] teigimu, ''[[William Godwin]]'' savo veikale ''Enquiry Concerning Political Justice'' („Tyrimas apie politinį teisingumą“, 2 tomai, [[1793]] metai) buvo „pirmasis suformulavęs politinę ir ekonominę anarchizmo koncepcijas, nors jis ir nesuteikė šio vardo idėjoms, išvystytoms jo darbe. ''Charles A. Madison'' rašo ─ "Pirmasis šiuolaikinis sistemingas anarchizmo atstovas buvo ''William Godwin'' . . . Stipriai įtakotas [[Didžioji Prancūzų revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] nuotaikų, jis argumentavo, kad, kadangi žmogus yra racionali būtybė, jo negalima varžyti jam įgyvendinant savo motyvus. Be to, kadangi visos [[valdžia|valdžios]] formos turi neracionalius pagrindus ir dėl to yra tironiškos iš prigimties, jos visos turi būti nušluotos.“<ref name="Madison">{{cite journal|author=Madison, Charles A.|year=1945|title=Anarchism in the United States|journal = Journal of the History of Ideas|volume=6|issue=1|pages=46-66}}</ref> Pats Godwin pirmuoju anarchistiniu kūriniu laikė [[Edmund Burke|Edmundo Berko]] [http://oll.libertyfund.org/Texts/LFBooks/Burke0061/Vindication/0339_Bk.html Vindication of Natural Society]<ref> Dauguma aukščiau išdėstytų argumentų gali būti rasti Berko ''Vindication of Natural Society''; veikale, kuriame egzistuojančių politinių institucijų blogis yra pavaizduojamas su nepalyginama samprotavimo jėga ir iškalbos blizgesiu..." - pastaba puslapio apačioje, William Godwin, „Politinis teisingumas“, 2 skyrius.</ref>

''Godwin'', būdamas anarchistu ─ filosofu, prieštaravo revoliuciniams veiksmams eliminuojant valstybę ir laikė minimalią valstybę dabarties „neišvengiamu blogiu“<ref> Godwin teigė: „..tačiau mes galime būti priversti pripažinti ją kaip neišvengiamą blogį šiuo metu, mums, kaip supratimo ir žmonių rūšies draugams, reikia pripažinti jos kiek įmanoma mažiau, ir atsargiai stebėti ar, pasekmėje laipsniško žmogaus proto nušvitimo, ta maža dalis negali būti dar sumažinta.“ iš [http://web.bilkent.edu.tr/Online/www.english.upenn.edu/jlynch/Frank/Godwin/pj51.html ''An Enquiry Concerning Political Justice'']</ref>, kuri taptų vis labiau nereikalingas ir bejėgis pamažu pasklindant žinojimui.<ref>[http://plato.stanford.edu/entries/godwin/ „William Godwin“, Stanfordo filosofijos enciklopedija]</ref> ''Godwin'' pasisakė už kraštutinę individualizmo formą, teigdamas, kad visos [[kooperacija|kooperacijos]] rūšys darbe turi būti eliminuotos; jis teigė: „viskas, kas yra įvardijama terminu kooperacija tam tikra prasme yra blogis."<ref>Godwin, William. (2006). iš Britannica Concise Encyclopedia. Išrinkta [[2006]] m. [[gruodžio 7]] d., iš Encyclopædia Britannica Online: http://www.britannica.com/ebc/article-9037183</ref> ''Godwin'' manė, kad [[diskriminacija]] bet kokiu pagrindu, išskyrus gebėjimus, yra netoleruojama. ''Godwin'' taip pat yra gerai žinomas dėl to, kad vedė feministę ''Mary Wollstonecraft''. Jų dukra, [[Mary Shelley]], pabėgo iš namų norėdama susituokti su ''Percy Shelley'', poetu, kuris buvo Godwin'o idėjų pasekėjas. Vėliau ji išgarsėjo parašiusi „[[Frankenšteinas|Frankenšteiną]]“.

===Pierre-Joseph Proudhon===

Prancūzų rašytojas ir socialistas [[Pierre-Joseph Proudhon]] buvo pirmasis asmuo noriai vadinęs save anarchistu. Dėl to dalis tyrinėtojų jį laiko šiuolaikinės anarchizmo teorijos sukūrėju.<ref>Daniel Guerin, ''Anarchism: From Theory to Practice'' (New York: Monthly Review Press, 1970).</ref> Savo visuomenės ekonominių pagrindų tyrime „Kas yra nuosavybė?“ ([[1840]] m.), Proudhon teigė, kad tikrieji visuomenės įstatymai neturi nieko bendro su valdžia, jie kyla iš pačios visuomenės prigimties. Todėl jis prognozavo galutinį valdžios žlugimą ir natūralios socialinės tvarkos atsiradimą:
<blockquote>„Kaip kad žmogus siekia teisingumo lygybėje, taip visuomenė siekia tvarkos anarchijoje. Anarchija ─ valdovo nebuvimas ─ tokia yra valdymo forma, į kurią mes kiekvieną dieną artėjame.“</blockquote>

Jis išvystė spontaniškos visuomenės tvarkos teoriją, pagal kurią visuomenės organizacija gali atsirasti be jokios centralizuotos valdžios, „pozityvi anarchija“, kurioje tvarka atsiranda kiekvienam asmeniui „darant ką jis nori ir tik tai, ką jis nori"<ref> Proudhon, ''Solution to the Social Problem'', ed. H. Cohen (New York: Vanguard Press, 1927), p.45. </ref> ir kurioje "produktyvios veiklos sandorių užtenka sukurti socialinei tvarkai."<ref>Proudon, Pierre-Joseph. The Federal Principle. „Sąvoka „anarchija“ politikoje yra tokia pat racionali ir pozityvi kaip ir bet kokia kita. Ji reiškia, kad kai industrinės funkcijos yra perimamos iš politinių, tada produktyvios veiklos sandorių užtenka sukurti socialinei tvarkai.“</ref> Jis suvokė anarchiją kaip:
<blockquote>„valdžios ar nuostatų forma, kurioje viešasis ir privatus sąmoningumas, susiformavęs per mokslo ir teisės vystymasi, yra pakankamas palaikyti tvarką ir garantuoti visas laisves. Joje, kaip pasekmė, policijos institucijos, prevenciniai ir represiniai metodai, biurokratija, apmokestinimas, t.t., yra sumažinti iki minimumo. Joje, ypač, monarchijos ir intensyvios centralizacijos formos dingsta, ir yra pakeičiamos federalinėmis institucijomis ir bendruomeniškumu paremtu gyvenimo būdu."<ref>''Selected Writings'', Pierre-Joseph Proudhon</ref></blockquote>

Jo opozicija kapitalizmui, valstybei ir organizuotai religijai įkvėpė vėlesnius anarchistus ir padarė jį vienu pagrindiniu jo laikų socializmo teoretikų.<ref name="EB-Proudhon"> Iš Encyclopedia Britannica straipsnio "Proudhon, Pierre-Joseph" (2006)[http://www.britannica.com/ebi/article-9276558]</ref> Tačiau, jis oponavo ir „komunizmui, ir utopiniam, ir marksistiniam, [teigdamas] kad jis sunaikintų laisvę atimdamas iš asmens jo gamybos įrankių kontrolę.“<ref name="EB-Proudhon"/> Proudhon buvo anarchistas─filosofas, prieštaravęs smurtiniams revioliuciniams veiksmams.

== Anarchizmo koncepcijos ==

*[[Individualistinis anarchizmas]]
*[[anarcho-komunizmas]]
*[[anarchosindikalizmas]],
*[[mutualizmas]]
*[[krikščioniškasis anarchizmas]]
*[[anarcho-feminizmas]]
*[[žaliasis anarchizmas]]
*[[nihilistinis anarchizmas]]
*[[juodasis anarchizmas]]
*[[post-anarchizmas]]
*[[post-kairysis anarchizmas]].

I'm nazi. It's only my work.
Anti AntiFA

anarcho-komunizmas

2009-12-28T09:38:00Z

Rauge: /* Žymiausi teoretikai */

anarcho-komunizmas

2009-12-28T09:37:57Z

Rauge: /* Teorija */

anarcho-komunizmas

2009-12-28T09:37:52Z

Rauge: /* Idėjų vystymasis */

'''Anarcho-komunizmas''' tai viena iš [[anarchizmas|anarchizmo]] krypčių , kuri siekia [[valstybė]]s ir [[kapitalizmas|kapitalizmo]] sunaikinimo norint sukurti horizontalų savanoriškų asociacijų tinklą per kurį kiekvienas galėtų laisvai patenkinti savo norus.

Anarcho-komunizmas taip pat žinomas kaip '''komunistinis anarchizmas''' arba '''libertarinis komunizmas'''.

Anti Anti FA

== Teorija ==
Anarcho-komunizmas pabrėžia svarbą sunaikinti socialinę hierarchiją ir klasių skirtumus kylančius iš nelygaus turto paskirstymo. Taip pat kapitalizmo ir pinigų panaikinimą , darbo produktų kolektyvizaciją ir dovanų ekonomikos įvedimą norint palengvinti prekių paskirstymą.

Anarcho-komunizme, privati nuosavybė daugiau nebeegzistuos. Prekės bus atiduodamos kaip dovanos žinant, kad ir kiti atiduos produktus atgal. Pramonėje ši situacija, vyks tarp darbininkų sindikatų kaip ir tarp atskirų asmenų. Jeigu vienas iš sindikatų nesidalins produktais, jis nebegaus jų iš kitų sindikatų.

Anarcho-komunistai taip pat yra samdomo darbo panaikinimo šalininkai ir verčiau rekomenduoja darbininkų savęs-valdymą norint pagerinti darbo sąlygas, padidinti efektyvumą ir paversti darbą maloniu.

== Žymiausi teoretikai ==
* [[Michailas Bakuninas]]
* [[Aleksandras Berkmanas]]
* [[Murėjus Bookchinas]]
* [[Jozefas Dežakas]]
* [[Ema Goldman]]
* [[Danielis Guerinas]]
* [[Piotras Kropotkinas]]
* [[Nestoras Makhno]]
* [[Errico Malatesta]]

{{Wikipedia}}

[[Category:Anarchizmas]]

[[de:Anarchokommunismus]]
[[el:Αναρχοκομμουνισμός]]
[[en:anarcho-communism]]
[[eo:Anarki-komunismo]]
[[fi:Anarkokommunismi]]
[[fr:Anarchiste communiste]]
[[hr:anarho-komunizam]]
[[id:Anarko-Komunisme]]
[[it:Anarco-comunismo]]
[[lv:anarho-komunisms]]
[[nl:anarchocommunisme]]
[[pl:Anarchokomunizm]]
[[ro:Anarho-comunism]]
[[ru:Анархо-коммунизм]]
[[sr:anarho-komunizam]]
[[tr:Anarşist komünizm]]
[[zh:無政府工團主義]]

Noam Chomsky

2009-12-28T09:37:15Z

Rauge: /* Požiūris į globalizaciją */

Noam Chomsky

2009-12-28T09:37:11Z

Rauge: /* Požiūris į anarchizmą */

Noam Chomsky

2009-12-28T09:37:10Z

Rauge: /* Požiūris į gerovės valstybę */

Masačiūsetso Tecnologijos Instituto profesorius, emeritas lingvistikos srityje. Vienas žymiausių JAV kairiųjų akademikų, nuo pat XX amžiaus 7 dešimtmečio griežtas JAV užsienio politikos kritikas, taipogi vienas žymiausių medijos kritikų.

Gimė 1928 metų gruodžio 7 dieną.

Libertaras-socialistas, taipogi yra išsakęs pritarimą anarchosindikalizmo idėjoms.

Žymiausi jo darbai - JAV užsienio politikos kritika prasidėjusi nuo Vietnamo karo XX a. 7 dešimtmetyje. Pagrindinis jo kritikos taikinys - JAV užsienio politikoje taikomi dvigubi standartai bei žmogaus teisių pažeidimai. Jo darbuose šia tema ypatingai pabrėžiamos JAV, tariamai propaguojančias demokratiją, ir tuo pačiu palaikančias nedemokratinius ir autoritarinius režimus visame pasaulyje.

Yra parašęs darbų ir sukūręs filmų medijos temomis - žymiausias yra [http://www.imdb.com/title/tt0104810/ Manufacturing Consent] - apie vadinamąjį "sutarimo gaminimą" - propagandos priemonę demokratinėje visuomenėje ir apie visuomenės nuomonės kontrolę.

Anarchizmą suvokia kaip principą ir nėra linkęs detalizuoti kaip atrodytų anarchistinė visuomėnė - jis teigia, kad tokią visuomėnę turi sudaryti organiškos bendruomenės nuo darbovietės iki globalaus lygmens. Visada palaikė "grassroots" demokratijos iniciatyvas ir idėjas ir kritikavo demokratiją, kaip egzistuojančią tik socialiniame lygmenyje ir nepereinančią į ekonominį lygmenį.

==Požiūris į globalizaciją==
N.Chomskis nuo pat globalizacijos proceso išryškėjimo pateikė globalizacijos kritiką. Jis teigė, kad šis procesas tėra „seno vyno pilstymas į naujus butelius“, teigdamas, kad politinio ir ekonominio elito motyvas visada buvo tas pats - izoliuoti platesnę visuomenę nuo svarbių sprendimų darymo, vienintelis skirtumas kurį N.Chomskis išskiria - tai, kad pagrindiniai galios centrai yra tarptautinės korporacijos ir tarptautiniai bankai, taipogi jisai teigia, kad tarptautinės korporacijos kuria savo valdymo institucijas, priklausomai nuo jų tarptautinėje sferoje pasiekiamos ekonominės ir politinės galios.

Kaip teigia Chomsky, pagrindiniai ekonominės globalizacijos bei tarptautinių korporacijų klestėjimo pamatai buvo padėti Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje, kada įkurtas Pasaulio bankas (World Bank) bei Tarptautinis Valiutos Fondas(IMF - International Monetary Fund) ir šios organizacijos ėmė vykdyti „Vašingtono konsensusą“ - spausti besivystančias apriboti savo biudžeto išlaidas bei atlikti struktūrinius pakeitimus, kurie sumažintų finansavimą socialinėms reikmėms. Po tokių reformų IMF paprastai suteikia paskolas bei paramą. Taipogi Chomsky teigia, kad tarptautinės sutartys bei organizacijos (tokios kaip Pasaulio Prekybos Organizacija (WTO - World Trade organization), NAFTA (Šiaurės Amerikos Laisvos Prekybos Organizacija)) yra būdas elitui išsaugoti savo ekonomines privilegijas, tuo pat metu paminant demokratijos principą. Taipogi jis teigia, kad šios neoliberalios ekonomikos priemonės skatina neturtingas šalis būti tik pigios darbo jėgos šaltiniu, teikti resursus bei būti „investavimo galimybėmis“ pirmojo pasaulio šalims. Korporacijų vykdomas darboviečių kilnojimas į pigesnės darbo jėgos šalis veikia kaip šantažas darbininkams pirmojo pasaulio šalyse nesiorganizuoti.

Chomsky taipogi kritikuoja diskurso apie gloabalizaciją detales bei terminus, tuo pačiu patį „globalizacijos“ terminą, apibrėždamas jį kaip korporacijų skatinamą ekonominę integraciją, o ne kaip bendresnį pasaulio „mažėjimą“, tai yra susisiekimo greitėjimą bei greitesnį keitimąsi informaciją. Chomsky teigia, kad tai, kas vadinama „laisva prekyba“ yra „liberalizacijos ir protekcionizmo mišinys , sukurtas šios politikos architektų, jų interesams tenkinti, kurie priklauso tik nuo esamos situacijos“.

N.Chomsky taipogi kreipė visuomenės dėmėsį į pasipriešinimo ekonominei globalizacijai judėjimus - Zapatistų pasipriešinimą NAFTA sutarčiai nuo pat 1994 metų, taipogi jo mintys buvo vienas iš pagrinidnių ramsčių skirtingoms grupėms, kurios susivienijo demonstracijoms prieš Pasaulio Prekybos Organizaciją 1999 metų lapkritį.

==Požiūris į anarchizmą==

N.Chomsky visada pabrėžė anarchizmo filosofinę tendenciją kritikuoti visas neteisėtas valdžios formas. Jis retai kada pabrėždavo konkretesnes ateities visuomenės vaizdinį, bet pabrėžė jos galimą vertybinę sistemą bei institucinį vaizdą abstrakčiai. Kaip teigia jis - jo propaguojamas anarchizmas yra “... savanoriško socializmo pavyzdys, taip kaip libertarinis socializmas, anarchosindikalizmas ar anarchokomunizmas Bakunino, Kropotkino ar kitų mąstytojų tradicijoje. Šie mąstytojai galvoje turėjo vaizdinį labai organizuotos visuomenės, bet ta visuomenė yra organizuota organinių darinių pagrindu - pavyzdžiui bendruomenių. Ir jie turėjo omenyje, kad tos bendruomenės turi atsirasti organizuojantis kaimynystėms arba darbovietėms federaliniu principu, kuris kartu gali būti tiek nacionalinis, tiek ir internacionalinis. Ir visi sprendimai bendruomenėse turi būti daromi tų žmonių, kurie ten gyvena ar yra betarpiškai susiję su tomis organiškomis bendruomenėmis, kuriose jie ir gyvena."
Politinės ir ekonominės valdžios atžvilgiu N.Chomsky visada pabrėždavo vietinių dmeokratinių judėjimų svarbą. Jis teigia, kad atstovaujamosios demokratijos institucijos „anarchisto būtų kritikuojamos dėl dviejų priežasčių. Pirmoji - centralizuotos valstybės galios monopolis ir antroji - svarbiausia tai, kad atstovaujamoji demokratija yra apibrėžta tik politinės valdžios sferoje ir ji niekaip negali pereiti į ekonominę sferą.„ ("The Relevance of Anarcho-syndicalism", Noam Chomsky interviu su Peter Jay, The Jay Interview, Liepos 25, 1976.)

Anti Anti FA

Anti Anti FA

Noam Chomsky

2009-12-28T09:37:03Z

Rauge: /* Massmedia'os kritika */

Anarcho feminizmas

2009-12-28T09:36:12Z

Rauge:

http://www.s1cness.com/wp-content/anti-antifa.thumbnail.jpg
Anti Anti FA

Anarcha feminizmas

2009-12-28T09:35:41Z

Rauge: image

Anti Anti FA

Anarcha feminizmas

2009-12-28T09:35:06Z

Rauge: image

[[Image:http://www.s1cness.com/wp-content/anti-antifa.thumbnail.jpg|thumb|left|100|]]

Anarcho feminizmas

2009-12-28T09:34:12Z

Rauge: Puslapis keičiamas su „Vaizdas:http://www.s1cness.com/wp-content/anti-antifa.thumbnail.jpg“

[[Vaizdas:http://www.s1cness.com/wp-content/anti-antifa.thumbnail.jpg]]